Maskvoje pasibaigė pasaulio shotokan karatė čempionatas, kuriame dalyvavo 250 sportininkų iš 25 šalių. Čempionato dalyvius pasveikino Rusijos ekspremjeras, judėjimo „Nauja jėga“ lyderis Sergejus Kirijenka, pats jaunystėje aktyviai sportavęs karatė. Varžybos gerai suorganizuotos, jos susilaukė daug žiūrovų.
Pasak Lietuvos Shotokan karatė federacijos prezidento Kazimiero Bartkevičiaus, šios sporto šakos specifika – kova iki vieno „ippon“ be svorio kategorijų, rankų ir kojų apsaugų. Varžybos vyksta kumite (laisva kova) ir kata (technikos kompleksai) rungtyse olimpine sistema. Mūsų karatė meistrai reguliariai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose nuo 1991 metų. Tais metais Tamperėjė per Europos čempionatą buvo iškovoti pirmieji sidabro medaliai merginų komandinėje kata rungtyje. 1995 m. Pori mieste analogiškose varžybose buvo laimėti sidabro medaliai, o vaikinai parsivežė bronzos medalius, iškovotus komandinėje kata rungtyje. 1997 m. Riversaide (JAV) asmeninėse kata varžybose vilnietė Laima Grižaitė iškovojo bronzos medalį. Tradicija liko nepažeista ir šių metų pasaulio čempionate Maskvoje.
Lietuvos jaunimo kumite rinktinė, kurią sudarė kauniečiai Mantas Bartkevičius, Rolandas Kesminas („Samurajus“), Saulius Puida (R. Montvido sporto klubas) ir panevėžietis Antanas Baliutis („Alfa“) po sėkmingų atrankos varžybų ketvirtfinalyje susitiko su Škotijos komanda. Kova pasibaigė lygiosiomis, todėl prireikė ją pratęsti. Šią lemiamą kovą, atlikęs „ippon“ veiksmą laimėjo Rolandas Kesminas, kurio dėka lietuviai iškovojo bronzos medalius.
Lietuvos Shotokan karatė federacijos prezidentas Kazimieras Bartkevičius ne mažiau permainingomis pavadino ir vyrų komandines kata varžybas. Po atrankinių kovų Anglijos, Lietuvos ir Baltarusijos rinktinės surinko vienodai balų. Papildomame atrankos ture anglai iškrito iš varžybų, o lietuviai ir baltarusiai vėl surinko po lygiai taškų. Prireikė dar trečio turo, kuris nulėmė sėkmę varžovams. Baltarusiai įveikė mūsiškius (Rolandą Kesminą, Mantą Bartkevičių ir Saulių Puidą), užėmusius 5 vietą, vos 0.2 balo.
Kazimieras Bartkevičius liko patenkintas ir mūsų moterų kata komanda. Ją sudarė Vilma Urbonavičiūtė („Samurajus“), Kristina Miškinytė (R. Montvido sporto klubas) ir Laima Grižaitė („Karate do“), kurios po atrankos varžybų į finalinį etapą pateko užėmusios trečiąją vietą. Šią vietą jos sugebėjo išsaugoti ir pelnė pasaulio čempionato bronzos medalius.
Lietuvių moterų kumite rinktinė, kurią sudarė vilnietė Ala Grinkevič („Karate do“), panevėžietė Irma Šiuraitė („Alfa“) ir Kristina Miškinytė, po atrankos varžybų pralaimėjo rusėms ir galutinėje įskaitoje užėmė 5 vietą.
Tokią pačią garbingą vietą iškovojo ir mūsų vyrų kumite komandos nariai – trenerio Romualdo Montvido auklėtiniai: Robertas Budnikas, Giedrius Urba, Saulius Puida, bei Kazimiero Bartkevičiaus mokiniai: Rolandas Kesminas ir Mindaugas Ratkevičius. Sėkmingai įveikę atrankos barjerą , jie lemiamą kovą patekti į finalinį turą pralaimėjo daugkartiniams pasaulio ir Europos čempionams vokiečiams.
Asmeninėse varžybose sėkmingiausiai kovojo vilnietė Laima Grižaitė. Ji kata rungtyje užėmė 9 vietą iš 34 dalyvių. Tokią pačią vietą laimėjo ir panevėžietis Antanas Baliutis. Jo varžovais kumite rungtyje buvo 46 sportininkai.
Lietuvos rinktines šiam čempionatui sėkmingai parengė treneriai kauniečiai Romualdas Montvilas (kata) ir Kazimieras Bartkevičius bei panevėžietis Alfonsas Valuntonis (kumite). Beje, šis karatė specialistas dar teisėjavo šiame čempionate. Rinktinės administratoriumi buvo Nikolajus Gusevas.
