„Vadovauju klubui „Gyvatės mokykla“ ir renku komandą vaikinų, kuriuos paversiu tikrais kovotojais“, maždaug tokiais žodžiais apsišaukėliai treneriai suvilioja kaimo ar miestelio vaikus ir jaunimą. Tariamų meistrų apsilankymu dažnai apsidžiaugia ir mokyklų direktoriai. Jie mielai suteikia užsiėmimams salę, kur įvyksta pirmoji treniruotė. Dažniausiai ji būna įspūdinga. Drakonais ir kitais rytietiškais motyvais išsipaišęs „mokytojas“ parodo, kaip atlikti priešininką sutriuškinantį veiksmą. Vaikų euforiją sukelti nesunku. Į kitą užsiėmimą jie jau atsinešą pinigų ir už mėnesio treniruotę ir net už kimono, kurį pažadėjo nupirkti treneris. Tačiau kitose pratybose treneris jau nebepasirodo ir paaiškėja, kad jo pažadai ir planai tebuvo apgaulė.

Rytų kovos menų imasi mokyti treneriai apsišaukėliai, kurie luošina vaikų kūną ir psichiką.

Naudojami falsifikuoti dokumentai

Kaip „Kauno dienai“ sakė žinomas Shotokan Karatė Federacijos prezidentas, Lietuvos nusipelnęs treneris Kazimieras Bartkevičius, tokių istorijų galėtų papasakoti ne vienas provincijos mokyklos direktorius ar fizinio lavinimo mokytojas. Tą patį žurnalistui patvirtino ir Lietuvos Tailando bokso federacijos prezidentas Marius Misiūnas. Abu Rytų kovos menų specialistai yra sulaukę pedagogų prašymų padėti surasti apsišaukėlius trenerius, kurie pažarstę gražių pažadų ir paėmę už būsimas treniruotes pinigus, daugiau nepasirodė. Tokių atvejų būta Stakliškėse, Ilgakiemyje, Ežerėlyje, kitose priemiesčių vietovėse. „Tariami treneriai neretai palieka sertifikatų ar licencijų kopijas. Jos atrodo gana įtikinamai, tačiau patikrinus policijoje paaiškėja, jog asmuo, kuriam išduotas sertifikatas apskritai neegzistuoja“, – sakė K. Bartkevičius.

Sporto departamentas susirūpino

Pasak K. Bartkevičiaus, nelegali Rytų kovos menų treneriais besivadinančių apsišaukėlių veikla Lietuvoje beveik nekontroliuojama. Tik prieš keletą mėnesių Sporto departamente buvo įsteigta dvikovinių sporto šakų trenerių – instruktorių licencijų išdavimo komisija, kuriai priklauso ir kauniečiai K. Bartkevičius ir M. Misiūnas. Taip bandoma uždėti apynasrį įsismarkaujančiai savivalei. Specialistų nuomone, tokių priemonių reikėjo imtis gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, M. Misiūno vadovaujamas klubas „Titanas“ savo treneriams licencijas jau išduoda penkerius metus, o K. Bartkevičiaus „Samurajuje“ griežta, tarptautinių federacijų reikalavimais pagrįsta trenerių licencijų išdavimo tvarka egzistuoja jau nuo 1977 metų.

Menkina kovos menus

Aferistine veikla užsiimantys apsišaukėliai diskredituoja rimtai dirbančių trenerių veiklą. „Dažniausiai neteisėtos trenerių veiklos imasi buvę sportininkai, kuriems pasirodė per sunkūs treniruočių krūviai, o valia – persilpta griežtos disciplinos reikalavimams. Jų kovos pamokos skirtos gatvių peštynėms, už dvidešimt litų jie gali išmokyti kaip išdurti akį ar panašiai“, – sakė Lietuvos nusipelnęs treneris ekspertas K. Bartkevičius. Pasak jo, be oficialiai išduotų licencijų treniruotes organizuojantys apsišaukėliai žaloja vaikus tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. „Aukštąjį išsilavinimą ir specialų pasiruošimą turintys treneriai žino, kada reikia ugdyti vaikų ištvermę, kada reakciją, kada psichologines savybes, kada perduoti savo gyvenimo patirtį. Nežinant šios sistemos subtilybių, vaikai nelavinami, bet visapusiškai luošinami“, – pabrėžė trečiojo karatė dano savininkas K. Bartkevičius.

Treniruotės – prekė

Anot klubo „Samurajus“ vadovo, oficialiai veikiantys klubai ar speciali komisija, išduodanti licencijas, priima atsakomybę už jas gavusius žmones. Jie turi dalyvauti papildomuose kursuose, įsisavinti kovos etikos ir technikos reikalavimus. Licencijų neturinčių trenerių veikla lyginama su sudėtinga operacija, kurią imasi daryti ne chirurgas, bet santechnikas. Kaip apsaugoti nuo jų vaikus? „Tikras treneris visada yra konkrečios federacijos, klubo atstovas. Būtina pasidomėti, kam jis atstovauja ir ar tas atstovavimas yra realus. Suprantama, bet kuriuo atveju turi dominti asmens dokumentas ir veiklos legalumą liudijanti licencija“, – sakė M. Misiūnas. Pasak K. Bartkevičiaus, į trenerių siūlomas paslaugas reiktų pažiūrėti kaip į prekę: ar ta „prekė“ nesuklastota, ar nepasibaigęs jos galiojimo laikas, ar ji nesugadinta.

Arūnas Dambrauskas
„Kauno diena“