“Būti stipriam ir galingam tai reiškia ne turėti už kitą daugiau jėgų, o mokėti pakelti silpnesnį iki savo aukštumos” (R. Tagorė)
Kihon, Kata, Kumite – yra sudėtinės karatė kelio, kovos meno pažinimo, suvokimo dalys, turinčios filosofinę prasmę kiekvieno studijuojančio karatė sąmonėje.
KIHON – tai pozicijos, rankų, kojų smūgiai, blokai, įvairios šių veiksmų kombinacijos, deriniai. Šiame sunkiame kelyje Jūs pastoviai turite nugalėti save, parodyti didelę kantrybę, valią savarankiškai ir nepertraukiamai treniruotis. Galima visą gyvenimą tobulinti karatė techniką ir pajusti didelį pasitenkinimą tuo, kad kūnas, rankų, kojų judesiai pilnai paklūsta Jūsų valiai. Jie yra tikslūs, greiti, stiprūs ir gražūs.
KATA – yra puiki treniruotė išanalizuoti daugeliui situacijų prireiksiančių laisvoje kovoje. Tai proto, minties treniruotė, nes reikia tiksliai atsiminti ir atkartoti šimtus įvairių veiksmų, derinių. Vidinė kata esmė yra organinis ryšys (vientisumas) tarp atliekamų veiksmų formos ir jų turinio, pilna judesių bei proto harmonija, realios kovos suvokimas, meditacija judėjime. Treniruojantis kata tobulėja kovos dvasia, dėmesio, atminties, valios, proto koncentracija.
KUMITE – laisva kova. Tik tuomet kada Jūsų sąmonė sugeba pritaikyti iki automatizmo atidirbtus veiksmus puolimui arba gynybai, kada jaučiate vidinį šaltakraujiškumą, pasitikėjimą karatė technika, galite laikyti pasiruošusiu save kovai. Žmogus bręsta kovodamas su gyvenimo sunkumais ir darosi vis tvirtesnis, protingesnis, tuo įgydamas vidinį pranašumą prieš kitus. Šie principai yra karatė mokymo tikslas. Treniruočių metu, kovoje ir gyvenime atkaklumu nugalėkime pavargimą. Žmogus, kuris nekovoja su dalykais, kurie jį varžo kasdieniame gyvenime, trukdo normaliai gyventi, diena iš dienos darosi pažeidžiamas.
„Sustingimas reiškia nuobodžiavimą ir belaikę mirtį, o siekimas – gyvenimą. Kova visų dalykų tėvas“ (Heraklitas)
Įsisavinus karatė veiksmus Jūs tik pradedate įsisavinti tikrąjį karatė. Tik tuomet, kada Jūsų mintys bus išlaisvintos nuo pastangų atlikti veiksmus, kada šaltakraujiškai pasitikėsite savimi, laisvai valdysite savo kūną, Jūs galėsite pajusti fizinį ir dvasinį saugumą, kuris jums padės kasdieniame gyvenime. Tada karatė Jums bus ne tik gynybos priemonė, bet ir būdas reguliuoti savo fizinę ir dvasinę būseną. Jūs nugalėsite ne tik priešininką, bet ir silpnumą savyje.
Kovotojo vidinę būseną galima palyginti su lygiu, ramiu tvenkinio vandens paviršiumi, kuris atspindi viską kas jį supa. Jūsų ramios, laisvos mintys, absoliuti dvasinė ramybė leidžia tiesiogiai atspėti priešininko ketinimus, instinktyviai reaguoti į bet kokį situacijos pasikeitimą. Jeigu Jūsų mintys sukoncentruotos atakos ar gynybos atlikimui, situacijos analizei, jos nėra laisvos ir ramios. Tuo metu priešininkas Jus gali netikėtai užpulti ir nugalėti. Ši būsena lyginama su raibuliuojančio vandens paviršiuje iškraipytu ir sudrumstu aplinkos atvaizdu. Kada Jūs nekoncentruojate minčių vienam tikslui, nieko nesiekiate ir nesitikite, Jūs žinote kaip panaudoti savo galią. Ši vidinė kovotojo būsena dėl nesąmoningumo ir pasiaukojimo karatė meistrų vadinama DZEN – SIN („dvasine“). Mintys persunktos dvasiniu budrumu yra visa apimančios, šaltakraujiškos. Šiuos filosofinius apibendrinimus galima taikyti kiekvienoje gyvenimo situacijoje, atskleidžiant savo dvasinio budrumo rezervus – tai padės Jums sunkiu metu priimti teisingą sprendimą. Kiekvienas karatė meistras, treniruodamasis visą gyvenimą pasąmonėje ruošiasi didžiajai gyvenimo kovai, kuri gali būti žūtbūtinė ir įvykti bet kuriuo momentu. Japonijoje karatė do turi meno statusą kaip dailė, muzika, ikebana. Filosofine prasme karatė yra gyvenimo būdas, stilius, sistema, padedanti nugalėti gyvenimo sunkumus.
Karatė plačiąja prasme, tai – kovos menas ir filosofija, gyvenimo būdas, kurio esmė yra ne pergalė ar pralaimėjimas, o geriausių žmogaus charakterio bruožų ugdymas, nuolatinis dvasinis ir fizinis tobulėjimas, gėrio, grožio, teisybės, idealų siekimas. Karatė – tai fizinio ir dvasinio prado, minties, jausmo, judesio, proto harmonija. Karatė – tai ginklas, kurį visada Jūs turite su savimi ir šis turėjimas Jus įpareigoja be reikalo jo nenaudoti arba garbingai panaudoti savo, artimųjų saugumui užtikrinti.