Lietuvos Shotokan Karate Federacija

LIETUVOS SHOTOKAN KARATE FEDERACIJA       
      NAUJIENOS
      APIE LSKF
      LSKF ISTORIJA
      LSKF KLUBAI
      SHOTOKAN
      DOKUMENTAI
      LSKF Kiu/Dan       PROGRAMA
      PRISIJUNGTI
Lietuvos Shotokan Karate Federacija
 

LSKF veþëjas - ARTRANSA

LSKF rëmëjas - Garliavos sporto ir kultûros centras

LSKF informacinis rëmëjas - www.sportas.info

LSKF saugo - Tigro ðuolis

LSKF partnetis - LFSKA karatë akademija

Lietuvos Shotokan Karate Federacija
      APKLAUSA
Kuris LSKF renginys yra kokybiškiausias?
Kauno m. vaikų, jaunučių, jaunių šotokan karatė pirmenybės (Kaunas)
Baltijos šalių klubų Shotokan karatė čempionatas (Panevėžys)
Lietuvos Shotokan karatė senjorų čempionatas (Panevėžys)
Jaunimo ir suaugusiųjų Lietuvos Šotokan karatė čempionatas (Panevėžys)
LSKF komandinės taurės varžybos (Kaunas)
Tarptautinis Shotokan karatė turnyras „Tigro kelias“ (Kaunas)
LSKF karatė mokinių seminaras/egzaminai

Lietuvos Shotokan Karate Federacija

Kovos menas - olimpiados nuošalėje

Karatė krikštatėvių intrigos trukdo šią sporto šaką įtraukti į olimpinę programą

Slūgstant per Atėnų olimpines žaidynes sporto visuomenę užvaldžiusių emocijų bangai, pasigirdo siūlymų į olimpinę programą įtraukti dar vieną sporto šaką. Lietuvos karatė meistrai, turintys visų spalvų pasaulio ir Europos čempionatų medalių kolekciją, ir olimpiadoje galėtų kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų. Žinoma, su viena sąlyga - jei karatė būtų įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą.

Pasuko skirtingais keliais

Nors karatė yra viena iš populiariausių ir geriausiai visame pasaulyje žinomų kovos meno atmainų, pasiekti olimpinės sporto šakos statuso jai tiesiog fatališkai nesiseka.

“Mėginant atsakyti į klausimą “Kodėl?”, mano manymu, reikėtų prisiminti pačias karatė ištakas. Tiksliau, tuos laikus, kai šis kovos menas oficialiai tapo sportu. Šiuolaikinio karatė tėvu vadinamas legendinis meistras Gišinas Funakošis, gyvenęs 1869 - 1957 metais ir Okinavoje vadovavęs vienai iš trijų tuo metu visoje Japonijoje veikusių karatė mokyklų. Keletas talentingiausių jo mokinių tęsė pradėtą darbą ir tobulino tradicinį karatė, tačiau buvo nemažai ir tokių kovotojų, kurie Funakošio mokykloje praleidę vos metus keliavo į kitus regionus, o po Antrojo pasaulinio karo - į Europą ir JAV, ten atidarė savo mokyklas ir kūrė karatė stilius. Todėl šiandien pasaulyje apie 30 mln. žmonių praktikuoja karatė arba tai, ką jie patys vadina karatė. Kai kuriais atvejais šis sportas iš tiesų smarkiai pasikeitė ir nutolo nuo tų dalykų, kurių mokė G.Funakošis”, - pasakojo Lietuvos tradicinio karatė asociacijos prezidentas, 3 dano meistras Giedrius Dranevičius.

Jo teigimu, galimu karatė išsigimimu susirūpinta dar prieškario metais, todėl 1940-aisiais Japonijoje buvo įkurta Japonijos karatė asociacija, o 1965-aisiais, siekiant geriau koordinuoti šio sporto vystymąsi - Pasaulio karatė organizacija.

“Deja, maždaug 1985-aisiais, vykstant deryboms dėl karatė įtraukimo į olimpinių sporto šakų sąrašą, organizacijoje įvyko skilimas. Vienas iš šios struktūros viceprezidentų sudarė sandėrį su vienu Japonijos verslo magnatu, įkūrė naują organizaciją WUKO - Pasaulio karatė organizacijų sąjungą ir sugebėjo prisivilioti dalį nacionalinių federacijų bei garsių sportininkų. Likusius ištikimus tradiciniam karatė 9 dano meistras Hidetaka Nišijama po kurio laiko suvienijo į ITKF - tarptautinę tradicinio karatė federaciją, tačiau viltys greitai patekti į olimpiadą žlugo”, - pasakojo G.Dranevičius.

Pašnekovo teigimu, 1996-aisiais abiejų didžiųjų karatė organizacijų vadovai buvo radę bendrą kalbą ir parengę susijungimo dokumentus, galinčius atverti kelią į olimpines žaidynes, tačiau paskutinę akimirką WUKO sprendimą pakeitė.

Atitinka olimpinius reikalavimus

Kaip aukštai Lietuvos vėliavą olimpiadoje galėtų iškelti mūsų šalies tradicinio karatė, taip pat savitu raidos keliu pasukusios kiokušin stiliaus (jis paremtas fizine jėga bei ištverme; kovojant leidžiamas visiškas kontaktas) meistrai? Ne kartą iš pasaulio ir Europos čempionatų grįžę su pačiais aukščiausiais apdovanojimais, kiokušin karatė atletai, be abejonės, ir olimpinėse žaidynėse būtų vieni iš favoritų.

“Mes iš tiesų turime tokią viziją. Maždaug prieš porą dešimtmečių, kai Europos kiokušin karatė federacijai vadovavo ispanas Pedras Tenjeras, buvo suorganizuotas šios stiliaus įkūrėjo Masutatsu Oajamos susitikimas su TOK prezidentu Chuanu Karlosu Samaranču. Tačiau atrodo, kad pats M.Oajama nerodė didelio entuziazmo įsilieti į olimpiečių būrį ir bevelijo likti visiškai savarankiškas. Dabar daug kas pasikeitė. Mūsų federacija moka nario mokestį WKF (taip persivadino WUKO), kuri yra pripažinta TOK ir Sporto federacijų asamblėjos, bei siekia įsilieti į olimpinę šeimą”, - tvirtino Europos kiokušin federacijos prezidentas kaunietis Romas Vitkauskas.

Jo teigimu, kiokušin karatė iš esmės atitinka visus formalius reikalavimus, keliamus olimpinėms sporto šakoms - turi aiškias taisykles, sportininkų rengimo sistemą, yra paplitęs visame pasaulyje, o varžybose kuriamas puikus reginys žiūrovams.

“Vienintelė problema - stipri kontaktinė kova. Dėl šitos pačios priežasties jau pasigirdo pusbalsių svarstymų iš olimpinių sporto šakų sąrašo išbraukti taekvondo ir boksą. Be to, rimta kliūtimi reikėtų laikyti ir tai, kad realiai egzistuoja dvi gana skirtingos karatė kryptys - kontaktinė ir bekontaktė. Tačiau aš neabejoju, kad norint išeitį būtų galima rasti”, - samprotavo R.Vitkauskas.

Sporto šakų vis daugėja

Į kas ketverius metus vykstantį geriausių pasaulio atletų forumą kiekvieną kartą susirenka vis didesnis olimpiečių būrys. Sparčiai daugėja ne tik sportininkų, įvykdančių tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir pačių olimpinių sporto šakų bei rungčių. Antai 1896-aisiais I žaidynių programoje buvo 9 sporto šakų 43 rungčių varžybos, 1952-ųjų olimpiadoje - 19 sporto šakų 149 rungtys. 1992 metais Barselonos žaidynėse - 25 sporto šakų 257 rungtys, 2000-aisiais Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse vyko 28 sporto šakų 300 rungčių varžybos.

Sparčią olimpinių žaidynių sportinės programos plėtrą lėmė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) politika ir nustatytas gana liberalus mechanizmas, kurio laikantis galima tikėtis startų olimpiadoje.

Tam reikia, kad sporto šaka turėtų TOK pripažintą tarptautinę sporto federaciją, standartinę sporto įrangą ir inventorių, kad visiems sportininkams būtų sudarytos vienodos sąlygos visapusiškai gerinti fizinį, techninį ir taktinį pasirengimą, kad egzistuotų aiškūs ir objektyvūs sportininko (komandos) pasiektų rezultatų vertinimo kriterijai.

Sporto šakos į sportinę olimpinių žaidynių programą įtraukiamos likus ne mažiau kaip septyneriems metams iki konkrečių žaidynių.

2004.09.20 08:24:46
Renaldas GABARTAS

Kauno diena



Atgal            

  www.shotokan.lt
el. paštas: info@shotokan.lt
tel.: 8-37 776760, 8-698 25736
adresas: S. Raštikio g. 3, Kaunas LT-50144, Lietuva
  2006 � 2.1.7. v.